Текст песни Obtest - Vilkolakiai
Obtest - Vilkolakiai слова песни
Isvaduota jegu, tamsoje isaustuDvasios gelmese bunda galiaDovanota rusciu zveriaveidziu DievuVirs kariaunos iskyla kruvina veliavaUrzgia, staugia kariai, nuramint nepavyksKraujo troskulio ju arsiose sirdyseKojos nesa pirmyn, akys iesko aukosMusio pradzia paskelbs nuridenta galvaUzvaldo krauju persisunkus aistraIr akys isiplieskia pykcio liepsna...Kraujas tryksta stulpais, stojas piestu zirgaiIs zaizdu kamuoliais verzias zuvusiu velesLauka gaubia migla, apzavu sukeltaIs landyniu savu protuos smelkiasi zverysTemsta akys kariu, aptaskytos kraujuTai, kas buvo zmogaus, tapo valioj zveriesGinklus keite nagai, veidai virto nasraisPriesa griebus ranka traiske lokio jegaPagimdyti vilku ir zindyti kraujuPriesu kaukolem zaide uzauge miskeKaro mena ivalde is Dievu uzdraustuGime tam, kad numirtu musio laukeVerdantis kraujas tryksta jegaMirties sekla paseja priesu sirdyseSiaubas skaide placias maldininku gretasMirtis myne ju veliavas zemenKraujy skendo balti kryznesiu angelaiKryzium liko gulet daugel kunu kryzmuMelskis ar nesimelsk savo dievui, sunieSvetimsali kryziuotu apsiaustuTavo varda ant zemes parasysiu kraujuIr isplesiu suns sirdi is krutines tavosSu krauju atejes is seniausiu laikuTartas siaubo sukaustytom lupomsirdyje israizytas nagu, pasleptas randuUzkeiktas kario zenklu vardas...VILKOLAKIAI!